BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

vis tik liko ilgesys

liko… ilgiuosi tos šalies, to vėjo, tos saulės, tų Žmonių…. keista, kad galiu jų nematyti daugiau gyvenime… tai nepaprasta vasara… tai pirmas kartas kai galiu ką nors įdomaus pasakyti klausiant “na ir kaip tau vasara”… 2 savaites po grįžimo į Lietuvą buvau kaip nesava, gulėjau, galvojau, šnekėjau, bet nesišnekėjau… gyvenau dar naiviai tikėdama kad galiu bet kada grįžti, tik panorėjus…


jau po biški apsiprantu… jau nežiūriu kaip kadaise porą kartų per dieną tų nuotraukyčių… bet niekas to nesuprato, kaip aš jaučiausi, nesistengė… o galėjo man padėti, o gal ir ne. as pati neleisčiau, kaip neleidžiu Niekam kištis į mano gyvenimą. as jaučiu jų apmestinumą, abejingumą, lengvabūdiškumą, o to tai man GANA!!!!!!


 jau pasimokiau iš draugės elgesio kaip būna kai labiau įsileidi į savo gyvenimą, pajaučiau kaip galima išnaudoti mane, naivi as, oj naivi… visada žiūriu į stiprius žmones su pagarba, kurie žiūri savo reikalų, įsitraukia į darbą. daro tiek kiek nori ir gali… as tokia nesu - vos tik kam užsiminus man kad kas blogai ar reikia pagalbos, net nepradėjus prašyt aš jau rėžiu, kad galiu pagelbėt… o kai visi prie to priprato, ir pasitaikius blogai nuotaikai atsisakau tai daryti tuoj pat (bet sutinku tai sutvarkyti ryt) kaltinama esu nedraugiškumu… čia ir mano silpnybė. o kai žodis tartas, jau viskas, nėr kur trauktis… nors gal ir gerai jaustis reikalingai… jei jau tyliu ir nepokštauju ar susimąsčius tai draugės galvoja, kad pykstu, o ne aiškinasi kas man atsitiko… o kas gi man gali atsitikti, gi visada TURIU būti linksma, užjaučianti itt.


 ir NIEKAIP NESUPRANTU kaip galima kažka pridarius negero kitam artimui, žiūrėt į akis lyg niekur nieko - apsimetėliai…. vis tik esu naivi…

Rodyk draugams

Rašyti komentarą